grumlinas

Vakar, bevažiuojant namo, pamačiau puikų saulėlydį. Deja, fotiko su savimi pasiėmęs nebuvau, tad iki namų myniau susijaudinęs. Grįžęs pasičiupau fotiką ir išvariau laukan. Deja, deja… Viskas buvo pasibaigę, nes Saulė pakeitė kampą ir viskas dingo. Pikčiausia, kad iki šiol fotikas visad gulėdavo ant galinės sėdynęs
Vienžo, skausmas ir liūdesys mumi ištiko, nors ir suvokiu, kad visiems gyvenimo atvejams nepasiruoši