Penktadienio mintis apmąstymui

[grumlinas]

Kažkaip susimąsčiau, kad praktiškai ignoruoju reklamą. Bet kokią. Bet kur. Bet kada. Ar tai būtų kažkas zaunijama už nugaros veikančioje durnadėžėje (tiesiog didelis storas ignoras), ar kažką bandoma pasakoti per radiją automobilyje (perjungiu į kompaktinį diską), ar bandoma paveikti vaizdu miesto gatvėje ar pakelėje (mieste tai telieka tik landšafto elementu kaip šiukšliadėžė, užmiestyje tesukelia susierzinimą, kadangi gadina vaizdą). Geriausiu atveju, atsimenu kažką kelias-keliolika sekundžių…
Vienžo, manęs visiškai nedomina reklamos turinys, tad mano atveju reklamos agentūros neatidirba savo pinigų reklamos užsakovams

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Comments

Tai Dievo dovana

[zeppelinus.livejournal.com]

pergyvenusiems sunkius okupacijos laikus.

Propagandinis tarškėjimas ir lozungų švytėjimas, lydėjęs homo sovieticus visur ir visada vos ne 24 val. per parą išugdė kai kuriems žmonėms galingą imunitetą, kuriam nebaisios jokios reklamos gamintojų pastangos...:)

Re: Tai Dievo dovana

[grumlinas1.livejournal.com]

na, kai lozungas "šlovėtarybineiliaudžiaikomunizmostatytojai" skaitydavosi kaip vienas hieroglifas - nesunku visą tą dabartinį bla-bla į background'ą numest ;)