grumlinas

Už nugaros EuroNews rodo interviu su olandų kariais, išvykstančiais paruošti aikštelių Patriot raketoms Turkijos pietuose, prie sienos su Sirija. Kažką sapalioja apie Scudus, kuriuos Sirijos valdžia leido ant savo miestų, o tuoj-tuoj leis ant turkų galvų. Aiškiai gautos komandos, ką sakyti žurnalizdams, nes pati misija abejotinai argumentuota. Sirijos valdžia ne tokia kvaila, kad tokiu sunkiu sau metu paleistų raketas Turkijos kryptimi ir pasidarytų papildomų problemų. Juolab, kad Asadas savo nesenoje kalboje pažadėjo demokratizaciją, naują konstituciją bei rinkimus, taip išmušdamas kozirius iš rankų tiems, kurie kniurkė apie Sirijos valdžios nenorą keistis. Bašaras Asadas ne angelas, lygiai taip pat, kaip ir jo tėvas Hafezas Asadas, atėjęs valdžion per karinį perversmą, tačiau tuose kraštuose būtent jėga ir valdžios išlaikymas jėga teleidžia palaikyti stabilumą. Bent jau pakolkas, nes iki tos demokratijos, prie kokios esame įpratę mes, ten dar ilgai keliauti griežtų režimų keliu. Juk net Turkija, priglaudusi savo teritorijoje islamistų gaujas ir iš ten leidžianti joms pulti Siriją, Kurdistane vykdo toli gražu ne meduolių ar kokių ten turkiškų saldumynų dalinimo kurdams politiką. Tačiau ką padarysi – bendražmogiai Asado nuvertimo vardan pasiryžę nematyti turkų žandarų vykdomų kurdų pacifikavimo ir nacionalinės priepaudos politikos.
Na bet čia jau lyrinis nukrypimas. Ateities Sirijoje Asadui vietos nėra, tas net mažai tepasikausčiusiam politikoje aišku – perdaug Asadų dinastija susigadino sau reputaciją. Tačiau pereinamuoju laikotaarpiu, kad šalis nenusiristų į libanizacijos liūną kokiai dešimčiai metų, reikalingas lyderis, kuruo galėtų pasitikėti nueinantis nuo scenos valdantis politinis sluoksnis. Kitas dalykas – praktiškai niekinę įtaką islamistų gaujoms, kovojančioms su dabartiniu režimu, turintys opozicijos vadovai tikrai negaus valdžios, jei Asadas bus nušalintas tų islamistų. Opozicijai teks tiesiog pakeisti savo neapykantos objektą, nes islamistų karo vadai aiškiai skelbia, kad savo krauju iškovotos pergalės Europos viešbučių restoranuose beasitrinančiai opzicijai jie tikrai neperleis.
Aišku, pakolkas lieka nepajudinta iš vietos pati baisiausia Sirijos pilietinio karo sukelta problema: pusė milijono pabėgusių į užsienius ir du miljonai besiblaškančių šalies viduje. Ir tai, kad Sirijos valdžia užperka užsienio rinkose didžiulius kiekius grūdų, aiškiai rodo, kad šaliai gresia humanitarinė katastrofa. Ne tiems, kas su ginklu rankose iš abiejų pusių, o tiems, kas tarp tų abiejų pusių.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.