grumlinas

Prasigavęs po nustebimo pasaulis ima komentuoti popiežiaus atsistatydinimą: vieni pozityviai ir su kažkokiu liūdesiu, kiti negatyviai ir su piktdžiuga. Bet abejingumo nėra.
Aš va kažkaip pamąsčiau, kad reta tokių atsakomybės pavyzdžių. Mokslininkas-teologas, jo vieta buvo prie rašomojo stalo. Tačiau atėjo metas, kai pareigos jį susirado, ir jis ėjo jas tol, kol suvokė, kad nebepajėgia. Ir tada tiesiai šviesiai pasakė, kad žmogus turi aiškiai suvokti, ar jis atitinka savo vietą Žemėje, ar jis rimtai žiūri į tai, ką daro. Ir tai turi būti ne ritualas, ne pareigų imitacija – tokių pavyzdžių turime aibę (ar tai būtų Brežnevas gyvenimo saulėlydyje, ar Reiganas antrąją kadenciją), – o būtent pašaukimas ir atsakomybė daryti tai, ką darai. Kitaip sakant – ar esi savo vietoje, žmogau? Ar dar sugebi daryti tai, ką turi daryti? Ir jei ne – gal laikas užleisti vietą kitam, kuris sugebės tai daryti?

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.