Lenkijos keliai
May. 3rd, 2016 05:33 amOriginally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
2011 m. vasarą besilankant Pilsudskio dvarelyje Sulejuvke, pamatėme Pilsudskio šuns kažkurios kartos palikuonį (taip sakė muziejaus direktorius, apvedžiojęs po muziejų išeiginę dieną). Savotiškas jausmas 😉
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Gyvenimas kupinas keistenybiuų ir pavojų. Vos tik išeini už savo durų – tik ir lAuk, kad kažkas nutiktų. Kaip kad nuolat nutinka mudviem su brangiausiąja. Šeštadienio planai buvo paprasti – važiuojam iki Išlaužo, perkam rūkytos žuvies, tose apylinkėse apsukam porą piliakalnių ir namo. Mjooo, nujooo, nich*jooo… Važiuojame, šnekučiuojamės, kol supratome, kad nepateksime į Išlaužą. Bo jau kažkur ties Marijampole 😀 Kažkaip gavosi automatiškai, nors tu ką. Tai ir nuvažiavome ant liankų. Pravažiuodami pro Suvalkus, biškį apsišopinome (bo užsimanėme keptos anties, tai nusipirkome sekmadienio pietums), o paskui, be abejo, nuvažiavome į Šventvietę. Kapitališkai geras jausmas, kai ten kažkiek pasivaikštai, paskui prisėdi ant suoliuko ir tiesiog žiūri į tekančius Dauspūdos vandenis. Jokių žmogų, jokių civilizacijų…
Lietuvoej nesame radę tokios puikios vietos poilsiui. Ta prasme, ne aktyviam poilsiui su alumi ir šašlykais, o būtent atsipalaidavimui. Be abejo, minti 140 km, kad pasėdėti pusvalandį prie upės, nevisiems atrodo suprantamas dalykas, bet yra žmonių, kurie ir Lietuvoje savaitgaliui alaus pagerti važiuoja už 200 km. Šiaip mes vis bandome rasti panašią vietą ir Lietuvoje, tik kad pakolkas niekaip – nėra vidinio potraukio va taip atvažiuoti ir pasėdėti.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Su brangiausiąja sumąstėme biškį prasinešti kad ir netoli Lietuvos sienos esančiomis, tačiau nevažinėtomis Lenkijos vietomis. Tą ir padarėme šeštadienį. Maršrutas gavosi maždaug toks: Kaunas-Suwalki (nu neina jų lengvai apvažiuoti)-Raczki-Šventvietė (must to see)-Jaski-Augustow (pasisukiojome po centrą, kadangi niekad nesmae ten buvę)-Nowinka-Ateny-Monkinie-Tobolowo-Giby-Kukle-Beržniki-Sejny-Gryszkance-Widugiery-Buda Zawidugierska-PL/LT siena prie Galadusio ežero-Lazdijai-Kalvarija-Marijampolė-Kaunas.
Bendri įspūdžiai – dar nėra gamtos grožio, nes nelabai žaliuoja. Reikia palaukti kelias savites. Lenkai masiškai vykdo laukų darbus, lietuviai irgi, bet ne atip masiškai. Ap-iūrėjome aibę potencialių lankytinų vietų, reiks pasiplanuoti maršrutą su įžymviečių aplankymu per minėtas vietas.
Vienas iš įdomių taškų – Gliniana Wioska Kukliuose. Kitas – buvusios TSRS-Lenkijos sienos zonos spygliuotos tvoros rekonstruota atkarpa ties Galadusio ežeru, kur aiškiai matosi, kaip TSRSas bijojo savo piliečius net prie socialistinės Lenlkijos sienos prileisti. Dar vienas – keturbėgis geležinkelis iš Kalvarijos į Lenkiją. Na ir šaip krūba įdomybių kaip kad bunkeris Raczki ar Molotov linijos bunkeriai Lietuvoje, piliakalniai ir šiaip gražios vietos..
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Mudu su brangiausiąja po priešnaujametinės kelionės į Šventvietę sumąstėme vistik pasižiūrėti, kaipo ji atrodo tikru žiemos metu. Pasižiūrėjome orų prognozę ir nuvažiavome. Kelias geras, asfaltas visur juodas, žvyrkeliais ir miško keliais teko pavažiuoti kiek atsargiau, bet irgi nieko, nusileidimas į pačią Šventvietę šiek tiek pabarstytas kaip sykis ten mišką kertančių žmonių. Vienžo, viskas puiku. Vieta atrodo nuostabiai, pafotkinome. Grįždami namo, prasukome ratuką pro Rutka-Tartak apžiūrėdami apsnigtas jotvingių krašto kalvas. Irgi gražu. O grįžtant visą kelią mus lydėjo mėnulio pilnatis. Vienžo, diena nusisekė.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Vakar prisiminiau, kad kelis kartus migruojant iš serverio į serverį pražuvo dalis mūsų familijos kelionių fotogalerijų. Pasižiūrėjau – pasibaisėjau Ok, kadangi iš 2008 m. kelionių neliko nieko, tai nutariau atkurti mūsų… ėėė… eee… nu gal ne katastrofišką, tačiau tikrai nesėkimingą kelionę į Lenkijos pietus ir Slovakiją.
Betvarkant fotkes pajutau, ką reiškia prabėgęs laikas. Matau fotkę, žinau, ar čia Lenkija, ar Slovakija, tačiau tikslios vietos žemėlapyje nustatyti nebepajėgiu (Flickr’yje kelionių fotkes pririšu žemėlapyje, kad būtų galima pasižiūrėti pagal vietoves). Taip kad kai kurių fotkių georeferencijavimas gavosi labai apytikslis 😉
Pirmoji dalis – 2008-07-15/16
Antroji dalis – 2008-07-17
Trečioji dalis – 2008-07-18/19
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Trečioji ir ketvirtoji dienos: 2008-07-18/19
Po pusryčių išvažiavome atgal. Visą dieną lietus su retomis properšomis. Net Čiorštyno ežerą nufotkinau lietuje. Kadangi lenkai nespėjo užbaigti kelio remonto darbų, vėl teko pakeliui nakvoti, šįkart netoli Nisko miestelio. Kitos dienos rytą išvažiavome ir vėl prasidėjo lietūs. Nebetoli Bialystoko Kibiruxas posūkiuose į dešinę pradėjo skleisti keistus garsus-tarškesius iš priekinio kairiojo rato. Prasidėjo malda: „Nu datraukiam iki Bialystoko…“, paskui „Nu datraukiam iki Augustavo…“, paskui „Nu iki Suvalkų…“, galų gale „Nu įvažiuokim į Lietuvą…“ Pakeliui tame ištisiniame lietuje matėme keletą baisių avaraijų (tipo fūra sutraiškiusi langvąjį awto ir pan.). Lietuvoje, tiesiame kalyje, viskas jau atrodė kaip ir nieko, tačiau pačiame Kaune, iš Raudondvario plento jau beveik paryčiais įsukant į Neries krantinę, pasigirdo baisus „Trrr-brrr-grrr“ ir psio, pepelacas sustojo. Variklis veikia, radijas groja, iki namų koks kilometras kelio, o peplacas nevažiuoja. Nu ką, skambiname dukrai, kad atvažiuotų partraukti. Ta ilgai nekėlė – paskui sakė, kad jai pasidarė baisu – skambutis 4 val. nakties nieko gero juk nežada. Nu bet parsivilkome namo ir katastrofa baigėsi.
Kaip vėliau paaiškėjo, kažkur kažkada pasigavau gabalą šniūro, kuriuo surišami šieno paketai, jis apsivyniojo apie „granatos“ apsauginę gumą. Kol važinėjome Lietuvoje, viskas buvo kaip ir nieko, o va kalnuose tas šniūras posūkiuose užsiveržė, pratrynė apsauginę gumą, ištisinis lietus išplovė tepalą iš „granatos“, o tas mechanizmas be tepalo neveikia… Citrodaktaras Alvydas sutvarkė tą reikalą ir mes be problemų važinėjome iki pat Kibiruxo smerčiaus be problemų.
Nors šiaip tai įvertinau, kad tas mūsų apsisprendimas grįžti namo mums išėjo į naudą – kai pagalvoji, kad jei ta „granata“ būtų užsilenkusi 800 km nuo namų… 😀
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Antroji diena: 2008-07-17
Po pusryčių diena prasidėjo kelione į Chocholovą. Nuostabus medinės architektūros miestelis, tikrai vertas aplankymo. Iš jo pasukome į Slovakiją ir čia prasidėjo beveik ištisinis lynojimas su trumpomis pertraukėlėmis. Aišku, nuostabūs vaizdai, bet tas apniukęs dangus ir dargana, dargana, dargana. Na bet vistiek buvo gražu.
Grįžę į Zakopanę, pasidomėjome, ką žada meteorologai. Pasirodo, tie lietūs buvo tik pradžia, buvo žadamos kur kas didesnės liūtys. Mudu su brangiausiąja nutarėme, kad kalnus jau pamatėme ir nėra prasmės važinėtis lietuje, nes Lietuvoje buvo žadami puikūs orai, tai laiks grįžti.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Pirmoji ir antroji dienos – 2008-07-15/16
Išvažiavome iš Kauno normaliai, ~6 val. ryto, tikėdamiesi pavakare būti Zakopanėje – kadangi mes dviese niekad iš anksto neužsisakome viešbučių, tai pasilikome laiko rezervą susirasti nakvynei. Obetačiau… tą vasarą lenkai gerokai nugręžė ES fondus ir ėmėsi kapitališkai tvarkyti kelius. Ir ypač juose esančius tiltus. Daugybė atkarpų su vienos juostos eismu, panaudojant šviesaforus. Blemba, blemba, tai buvo kančia. Į pavakarę buvome viso labo tik ties Naujojo Sončo miestu, tad nutarėme nerizikuoti atvažiuoti į Zakopanę vidurnaktį ir garantuotai nesusirasti nakvynės. Apsistojome pakelės motelyje, pavakarieniavome ir lūžome miegoti po kankinančios dienos.
Iš ryto normaliai atsikėlę nutarėme, kad jei jau esame prie Naujojo Sončo, tai griekas būtų jo neaplankyti. Nuvažiavome, prisiparkavome ir mažumėlę pasivaikščiojome. Tikrai gražus miestelis su pėsčiųjų gatve, rekomenduoju. Tada sėdome važiuoti toliau. Na ir prasidėjo: iš pradžių debesys, paskui dulksna. Praktiškai visą kelią iki Zakopanės. Pačioje Zakopanėje apsistojome pas tokį poną Stanislavą, pažįstamą dar nuo prieš tai buvusios kelionės. Nuostabus vaizdas iš balkono: kalnai, pievose vaikšto karvės, barškindamos po kaklu parištus skambalus. Apvažiavome Zakopanę, pavakarieniavome, grįžome nakvoti. Atsostogos prasidėjo ir buvo gerai.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Na, tskant, mes važiavome, važiavome, ir privažiavome tuos Pacų rūmų griuvėsius Dauspūdoje. Apėjome, vėlgi tuščia ir ramu, kažkokia tokia šventinė nuotaika, įsivaizduojant, kokie baliai čia vyko XIXa. pradžioje 😉 Pafotkinome abudu su brangiausiąja, paskui aš apėjau ir pagaliau daugmaž apifotkinau rūsius (bus atskiras postas) ir pasukome namo. Su tokia fantastiškai puikia šventine nuotaika
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Begrįžtant iš Ųventvietės, pakleiui atkreipėme dėmesį į labai gražiai apšerkšnijusius augalus. Sustojome ir mano geresnioji pusė surengė tų augalų fotosesiją. Deja, apšvietimas buvo ne iš tos pusės, bet vistiek kažkiek grožės gavosi. Tai postinu 😉
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Kūčios-Kalėdos mūsų familijai yra tokia šeimyninė šventė, kai esame šu šeima. Na o Naujametis mudviem su mano geresniąja puse skirtas pabūti kartu ir nuveikti kažką malonaus. Dažniausiai tai išvykos kažkur, kai kada netgi nežinant, kur atsidursime. Šiemet žinojome, kur atsidursime, bo nutarėme (ailinį kartą) aplankyti liankų žemes, jei tik nepustys ir nebus plikledžių. Via Baltica buvo praktiškai tuščia, tik iš Europų suplukę lietuvių furistai varė namo valgyti baltos mišrainės ir žiūrėti „Likimo ironijos“. Asfaltas sausutėlis, sniego laukuose buvo iki Marijampolės, paskui tik šerkšnas, pačioje Lenkijoje biškį pasnigta. Keliai visur sausi, žvyrkeliai iki Šventvietės sušalę iki dulkėjimo be jokio ledo. Vienžo, važiuoti malonumas.
Šventvietė tyli ir rami, vaizdas ir pajauta fantastiški, mano geresnioji pusė kibo fotkinti, aš tepadariau tik kelis kadrus. Taip kad grožėkitės ir pavydėkite 😛 😉
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.