Pastovesni mano tinklaraščio skaitytojai turbūt pastebėjo, kad jame ganėtinai dažnai minima Švėkšna. Šis miestelis mano biografijoje suvaidino tam tikrą (ir tik pozityvų) vaidmenį, tad aš jaučiu jam simpatiją. O ir iki šiol jame vis apsilankau įvairiomis progomis.
Vienas iš svarbesnių miestelio architektūrinių objektų yra neogotikinė Šv.apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1905 metais.

Apie pačią bažnyčią detaliau galima pasiskaityti kad ir Wikipedijoje, man gi ji primena kelis dalykus:
a) kadaise močiutė (mano mamos mama) be jokių diskusijų joje pakrikštydavo į kaimą atvežtus anūkus. Man čia kliuvo garbingas Jokūbo vardas, įamžinantis senelio atminimą;
b) kai kalbama apie religiją, aš visuomet sakau, kad mano religingumas yra maždaug 1% dydžio – ta prasme, aš manau, jog Jėzus Kristus buvo istorinė asmenybė, bet vėliau apaugo mitais; galbūt tai susiję su tuo, kad kadaise, būdamas kelių metų, per mišias šioje bažnyčioje aš uždainavau, “padėdamas” mišias laikančiam kunigui, tad vargšė močiutė turėjo bėgte bėgti iš bažnyčios, neapsitverdama iš gėdos; daugiau ji manęs į pamaldas nebeimdavo, tad ir užaugau laisvamanis
;
c) man ši bažnyčia visda yra grožio pavyzdys; nesvarbu, kad neogotika etc.itd. – ji man asmeniškai yra gražiausia; galbūt todėl, kad joje esantys puikūs vitražai (kurių dalis yra pakeista/atnaujinta) visada užburdavo mane.
Tad šį kartą trumpai pristatysiu šios bažnyčios (kad ir ne visus) vitražus, o apie pačią bažnyčią ir kitas Švėkšnos grožybes kada parašysiu atskirai. Nuotraukos darytos “per kelis kartus” porą metų – gana sudėtinga gauti pakenčiamos kokybės vaizdus, nenaudojant stovo, tad jau prabačykit už foto-kokybę, bet suprasti, kas pavaizduota, ir įvertinti grožį galima.
( Read the rest of this entry » )Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.