Sausio 10 prieš NN metų

2011: Šiandien prieš 442 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1569 – Liubline prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos feodalų Seimas, kuriame nutarta, jog karalius bus renkamas bendrai abiem valstybėms, bus leidžiami bendri pinigai {Liublino unija}

Liublino unija yra savotiškas lakmuso popierėlis mūsų patriotizmui patikrinti. Vieni laiko Liublino uniją Lietuvos nelaime, po kurios mūsų kraštas tapo tarsi Lenkijos priedu ar net kolonija, kiti gi mano, kad tik taip tuomet buvo galima išsaugoti nusilpusią ir greit nebeturėsinčią soste Gediminaičių Lietuvą.
Aišku, lietuviams Liublino unija nebuvo labai plankus variantas, bet ir po jos priėmimo išliko dalinis Lietuvos suverenitetas. Asmeniškai aš ilgai buvau labai negatyviai nusiteikęs Liublino unijos atžvilgiu ir ją laikiau visų tolimesnių Lietuvos nelaimių pradžia ir priežastimi. Dabar gi, mažumą realiau suvokdamas istoriją, kažkaip įsisąmoninau, kad nuo XIVa. pabaigos lietuviai turėjo tris pasirinkimus:
1. pasiduoti Kryžiuočių ordino malonei
2. priimti krikštą pagal Rytų papročius ir patapti pravoslavais
3. priimti krikštą pagal Vakarų papročius ir patapti (kiek vėliau) katalikais
Pagonimis likti jau nebebuvo galima, reikėjo rinktis. Nežinau kaip jums, bet man Lenkijos, kaip strateginio partnerio pasirinkimas, kuo toliau, tuo labiau atrodo protingas. Aišku, visa tai vedė link abiejų valstybių integracijos su vis stiprėjančiu lenkų dominavimu ir mūsų bajorų sulenkėjimu, tačiau pažvelkim į tas buvusias lietuvių žemes Rytuose – prijungtos prie Rusijos, jos greit tapo pravoslaviškomis, o bajorija surusėjo.
Vienžo, kaip bepasielgtum – kažką reiks prarasti. Iš kitos pusės – lietuviui valstiečiui-baudžiauninkui nebuvo didelio skirtumo, kuria kalba jo ponas kalba…
Liublino unija veikė virš 200 metų, kol trečias Žečpospolitos padalijimas nepabaigė Abiejų Tautų Respublikos istorijos. Bet tai jau kita istorija…

( Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Žiema mano kieme

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Medžiaga pamąstymui – FaceBook ir privatumas

Labai įdomus straipsnis apie kintantį privatumą FaceBook’e 2005-2010 metais. Mus mūsų pačių rankomis išrengia nuogai prieš pasaulį.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Apie Fotografus iš didžiosios raidės

Įdomus straipsnis “Bernardinuose” apie fotografus brolius Černiauskus.
Gal mes ir klystame, bet stengiamės nufotografuoti kometos uodegą. Tirpstančią vienkiemių Lietuvą, kuri buvo kuriama prieškariu. Mums būtų galima prikišti prieškario Lietuvos idealizavimą, bet mes galvojame, kad žmonija anksčiau ar vėliau turės grįžti prie vienkiemių idėjos. Žmonių suvarymas į miestus – didelė klaida, laikas pradėti galvoti apie atsitraukimą iš miestų ir grįžimą prie žemės… Pažiūrėkite kad ir į Balio Buračo prieškario Lietuvoje darytus žmonių portretus… Juk tais laikais buitinio skurdo buvo daug, bet žmonių veidai jo darytuose portretuose šviečia pasididžiavimu savimi, tikėjimu gyvenimo prasme, kur darbas kalendoriniame kaimo žmonių gyvenimo cikle buvo tarsi apeigų dalis – šventė… Mes net nepastebėjome, kad gyvenant sovietinėje kerzo batų imperijoje kaimas apsirengė šimtasiūlėmis, sunkiausius fizinius darbus kolūkyje, kelio darbuose dirbo „sulygintų teisių“ moterys…

P.S. Gaila, kad vieno iš jų mums gerai žinoma atžala, kaip kokis kewlė, savo pačio įdomios fotokūrybos nepublikuoja…

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.